LT

Prieš porą dienų praėjusio 22-o gimtadienio proga noriu su jumis pasidalinti 22-omis naudingiausiomis pamokomis, kurias buvau priversta išmokti per šiuos metus:

1. gyvenk taip, tarsi kiekviena diena būtų paskutinė;

2. prieš spręsdama apie kitą žmogų, pirmiausia suprask, kodėl jis taip pasielgė;

3. kad ir kaip stengtumeis, kai kuriems žmonėms niekada neįtiksi;

4. kad ir kaip būtų sunku, prisimink, kad kažkam vis tiek šiuo metu yra daug blogiau nei tau;

5. jeigu tokia galimybė neegzistuoja, sukurk ją;

6. nepasitikėjimas savimi užveria daug durų;

7. įkvėpk ateitį, iškvėpk praeitį;

8. pačios gražiausios akimirkos gyvenime nėra materialios;

9. kai kurie dalykai niekada nebebus tokie, kaip anksčiau;

10. geriausi dalykai nutinka tada, kai jų mažiausiai tikiesi;

11. kelkis anksčiau- turėsi daug ilgesnę bei produktyvesnę dieną;

12. tu turi teisę kartais išjungti emocijas, jeigu nuo to pasijusi geriau;

13. joks žmogus nėra tobulas;

14. kiti neprivalo pamėgti tai, ką mėgsti tu;

15. planuok savo laiką;

16. visi žmonės moka meluoti;

17. kai kurie žmonės niekada nepasikeis;

18. neskirk laiko tiems, kurie nenori skirti laiko tau;

19. į kiekvieną klaidą žiūrėk kaip į pamoką;

20. per daug nesirūpink, ką kiti galvoja apie tave. Jie per daug susikrimtę, ką tu galvoji apie juos;

21. žinok, kada metas dirbti, ir žinok, kada metas ilsėtis;

22. elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad būtų elgiamasi su tavimi.

EN

As my 22nd birthday just passed by, I want to share with you 22 most valuable lessons that I've learned during this time:

1. live like this day is your last;

2. before judging others, try to explain their actions;

3. you will never be good enough for some people;

4. no matter how hard it may seem, someone else is having a much rougher time than you;

5. if an opportunity dos not exist, create it;

6. self-doubt closes many doors in front of you;

7. breathe in the future, exhale the past;

8. the most beautiful moments in life are not materialistic;

9. some things in life will never be as they used to before;

10. best things in life happen when you're least expecting;

11. wake-up earlier- you'll have a longer and much more productive day;

12. if it makes you feel better, you do have the right to turn your emotions off; 

13. no one's perfect;

14. others don't have to like things that you like;

15. organize your time;

16. everybody lies;

17. some people never change;

18. don't make time for those who cannot find time for you;

19. see every mistake as a lesson;

20. don't think too much about what others think. They're too busy thinking about what you think of them.

21. know when to work and know when to play;

22. treat others the way you want them to treat you.

EN

Don't really remember the first time I've discovered what blogs are. Probably was just searching for some cute pictures of cats and then bumped into a blog post about them. Yeah, sounds like me... And even though I'm that kind of person who is most likely to continue his search, somehow this whole idea of "blogging" sounded like something worth trying. So I created my first Blogger account and jumped into a whole new world.

Although I can't remember how it all started, I do know for fact that I was twelve. My first posts were just silly stories, usually copied from other pages. That one time I pasted a whole article about Avril Lavigne's first perfume "Black Star" (I was obsessed with Avril, deal with it!). Gosh, nice going, Laura... But seriously, I was twelve- how the hell I could've known how to put my thoughts into a sentence, especially about a thing I haven't seen IRL.

However, none of this mattered- I was happy knowing that I've started something all by myself but most importantly- it was MINE. No one else knew about it. Just me and my little blog. Trust me, I was so proud of it! Soon enough I joined a few blogging communities and started writing in other collective websites. Getting so many great tips and positive comments kept me going on and helped me evolve not only as a writer but person as well. Blogging gave me an ability to stay anonymous, to be a random-human-being-with-no-background-story under a simple nickname. No one knew who I truly was. And that was the main reason why I was so confident with my hobby.

It has become a part of my life. There's just this feeling deep inside after experiencing something new that makes you want to relive the moment in a simple blog post, you know? Yeah, most of you probably don't- it's a blogger's thing.

LT


Vis dėlto negaliu tiksliai pasakyti, kaip pirmąsyk sužinojau apie blogus. Matyt ieškojau gražių paveikslėlių su kačiukais ir radau įrašą būtent apie juos.
Žinant mane, nenustebčiau, jei tai būtų tiesa... Nors esu vienas iš tų žmonių, kurie tiesiog naršytų toliau, šįkart nusprendžiau labiau pasigilinti, kas tie vadinamieji "blogai" ir kaip juos sukurti? Tad susikūriau "Blogger" anketą ir pradėjau rašyti savo pirmąjį tinklalapį!
Nors ir tiksliai neprisimenu, kaip viskas prasidėjo, tikrai žinau, kad buvau dvylikos metų. Mano pirmieji įrašai buvo paprastos kvailos vaikiškos istorijos, dažniausiai pavogtos iš kitų puslapių. Tas kartas, kai nukopijavau visą straipsnį apie Avril Lavigne pirmuosius kvepalus "Black Star"(buvau didelė Avril gerbėja, nesigilinkit!). Tikrai, šaunuolė, Laura! Bet rimtai, man buvo dvylika- iš kur man žinoti, kaip savo mintis sudėlioti į vieną sakinį, ypač, apie daiktą, kurio realybėje net nesu mačius!
Kad ir kaip būtų, visa tai nesvarbu- buvau laiminga, kad pagaliau turėjau kažką savo, ką pradėjau pati. Niekas daugiau apie tai nežinojo. Tik aš ir mano mažas tinklaraštis. Patikėkit, kaip juo didžiavausi! Nepraėjo daug laiko ir aš jau rašiau kolektyviniuose tinklaraščiuose. Nuolat sulaukdavau puikių patarimų bei teigiamų komentarų, kurie man padėjo tobulėti ne tik kaip rašytojai, bet ir asmenybei.. Rašydamas straipsnius gali išlikti anonimas, visiškai random žmogus, dažniausiai pasislėpęs po slapyvardžiu, apie kurį nieko nežinot. Niekas manęs iš tikrųjų asmeniškai nepažinojo ir tai buvo pagrindinis mano pasitikėjimo varikliukas.
"Blogginimas" tapo mano gyvenimo dalimi. Tiesiog... Žinot tą giliai viduje nuolat tyrantį jausmą, kai savo patirtus jausmus, mintis, idėjas nori išreikšti paprastame tinklaraščio įraše ir po kiek laiko grįžus vėl juos prisiminti? Tikriausiai ne, tai tik toks bloggerių dalykas.