LT
Saulė jau leidosi, kai užlipau ant vieno iš senųjų daugiabučių stogų. Iškvėpus ore jau galėjau pastebėti nežymius garų debesėlius. Vilkėjau tik striukę, šortukus ir sportinius batelius. Visada buvau viena iš tų 'gerųjų mergaičių'. Nuolatos vykdydavau kitų paliepimus, stengdavausi sakyti vien tiesą bei būti sąžininga. Turbūt nuo visko pavargstama.
Atsisėdau ant stogo krašto ir tiesiog žiūrėjau į žmones. Tikėjausi padaryti ką nors kvailesnio, tačiau nesu tokia ryžtinga krėsti šunybes kitiems. Iš rankinės išsitraukiau ką tik nusipirktą cigarečių pakelį. Užsidegiau vieną ir giliai įkvėpusi stipriai sukosėjau. Fui. Buvau sau prižadėjusi daugiau to nedaryti, bet šiandien tai jau buvo nesvarbu.
***
Galiausiai atėjau į susitikimo vietą. Iki saulėtekio liko maždaug pusvalandis. Ši vieta, kurioje jo laukiau, buvo išskirtinė. Tai buvo ant senamiesčio aukščiausios vietos įkurta apžvalgos aikštelė. Atsisėdau ant atbrailos ir stebėjau miegantį miestą. Jis buvo toks gražus...Iš arti viskas daug bjauriau.
O jeigu tėvai niekada nebūtų išvažiavę? Galbūt dabar laimingai studijuočiau čia universitete, po paskaitų su draugėm eitume išgerti kavos ir kalbėtume apie visiškai bereikšmius niekus, o grįžusi namo prie didelio stalo vakarieniaučiau su mylinčia šeima. Gyvenimas būtų buvęs toks paprastas ir gražus...
Dangus pradėjo švisti - reiškias, tuoj patekės saulė. Vis dar sėdėjau toje pačioje vietoje. Nė nepajudėjau.
O saulė jau patekėjo...
